Knygų anotacijos

Vytautas V. Landsbergis
Angelų pasakos (su CD)

 

Anotacija:

„Angelų pasakos“ – viena iš kelių Vytauto V. Landsbergio knygelių, tapusių bestseleriais, mielai skaitoma ne tik vaikų, bet ir tėvelių. Knygos personažai – angelas Gabrielius ir arkangelas Mykolas – sėdėdami ant debesies kuria pasakas, kurios vėliau įsikūnija žemėje. Savo istorijas kuria ir puolęs angelas Liucipierius. Pasakos apie angelus skatina sąmoningai apsispręsti dalyvauti šviesiųjų, kuriančiųjų jėgų žaidimuose, suvokiant ir tamsos karalystės dėsnius bei paslaptis.
Knygą autorius perrašė, papildė ir atnaujino; ją iliustravo gerai jaunimo tarpe žinomas dailininkas Artur Širin. Pagal „Angelų pasakas“ statomas spektaklis, kuriame pagrindinius vaidmenis vaidina gerai pažįstamas teatro aktorius, bardas Gediminas Storpirštis ir jo sūnus Ainis, taipogi aktorius ir dainininkas. Prie šios knygos pridedamas ir CD „Angelų pasakos“, įskaitytos ir įdainuotos Gedimino ir Ainio Storpirščių.

 

 

Frieser C. Oskaras ir dingusių vaikų paslaptis.

 

Anotacija:

Knygos viršelis ir aprašas apeliuoja manyti, jog knyga skirta skaityti gana jauno amžiaus skaitytojams, ir pati tema bando įtraukti į nuotykį – apysakos herojus Oskaras gauna galimybę nukeliauti laiko mašina 500 metų atgal į praeitį, į jo miestą, tik egzistuojantį viduramžiais. Vis dėlto vaiko kelionė laiku į viduramžius atskleidžiama gal kiek nevaikiškai. Suprantu, viduramžiai buvo tamsus laikmetis, ir autorė siekė perteikti laikmečio įvairovę, tik gal kalbėjimas apie nukirstas ant pagalių kabančias bepūvančias nusikaltėlių galvas, sunkius gimdymus ir kūdikių mirtis ne visai tinkami vaikui. Kita vertus – siužetas tikrai intriguojantis (skaitydama, nuolat pagaudavau save įsivaizduojančią, kad geras veiksmo filmas išeitų, gal net suaugusiems labiau įdomus), plečiamos vaiko fantazijų pasaulio ribos. Pliusai – turite galimybę įsijausti ir pabandyti suprasti, ko labiausiai galima pasigesti atsidūrus praeityje? Kas ypač sukreiča praeityje ir kodėl vis dėlto dvidešimt pirmajame amžiuje geriau.

 

 

Daciūtė, R. Kaper. Meškių istorijos. Svajonių sodas. – Vilnius: Tikra knyga, 2016. 56 p

Ir iš tiesų, tai jau ketvirtoji knygelė, kurioje pasakojama apie Didžiojoje Girioje gyvenančius meškiukus, kuriems kiekvieną dieną nutinka kažkas įdomaus, keisto, netikėto. Tenka patirti įvairiausių jausmų, spręsti problemas. Knygelės yra tematinės (apie ėjimą į mokyklą, apie jausmus…). Taigi, ši knygelė skirta labai gražiai temai – svajonėms. Apie tai, kaip kartais nelengva būna patikėti savimi, siekti savo svajonės, ją auginti ar kartais pripažinti, kad svajonė išskrido neišsipildžiusi.

Pasakose stengtasi kaip galima atidžiau pažvelgti į jausmus, į svarbiausias mažų veikėjų problemas. Ne kartą ir netiesiogiai, skaitydami nutikimus, suprantame, kaip svarbu būti sąžiningiems, draugiškiems, kaip svarbu leisti augti savo svajonei, ja tikėti, net jeigu iš pradžių ir viskas vyksta ne visai taip, kaip norėtum. Mieli ir jaukūs meškučiai, tikiu, padės vaikams pagalvoti apie savo svajones ir mokys jas auginti.

 

Matt Haig. Kaip Kalėdų Berniukas tėčio ieškojo. Tikroji Kalėdų Senelio istorija. Iš anglų kalbos vertė Rasa Stamkauskienė. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 271 p.

Tai pati kalėdiškiausia šio mėnesio knyga vaikams. Tokia, kurią norisi skaityti laukiant Kalėdų. Bei kiekvienais metais sukant galvą, o kaip gi iš tiesų vaikams papasakoti tikrąją Kalėdų Senelio istoriją? Juo labiau, kad vaikams tų klausimų, susijusių su Kalėdų Seneliu, tikrai kyla.Beje, ši knyga turi prierašą, tokią kaip ir skaitymo instrukciją – ją galima skaityti tik stebuklais tikintiems žmonėms. Manau, kad tai labai gražus epigrafas, skirtas gal labiau suaugusiesiems, taip dažnai pamirštantiems kasdien nutinkančius mažus stebuklus ir vis dažniau stebuklus vejantiems iš vaikų gyvenimėlių…

Tai pasakojimas apie Suomijoje gyvenantį mažą ir labai neturtingą berniuką Nikolą, visiškai prispaustą vargo ir šalčio, tačiau turintį išskirtinį gebėjimą džiaugtis visiškais mažmožiais (vienintelis jo žaislas – dabar jau mirusios jo mamytės iš ropės išskaptuota lėlytė). Todėl iškeliavus tėčiui ir ir ilgai jam negrįžtant, Nikolas nusprendžia vienas pats keliauti jo ieškoti į Laplandiją. Tėtis išvyko ne šiaip sau kažkur uždarbiauti – o ieškoti paslaptingojo elfų miesto, ir jei tik ras, iš Karaliaus gaus daug pinigų. Ar Nikolui pavyks rasti tėtį? O elfų miestą? Kaip jis taps Kalėdų Seneliu ir ar atras tikrąjį savo pašaukimą?

Jautri. Jaudinanti. Įkvepianti.

Comments are closed.