SKAITAU, VADINASI, ESU

Lietuva dalyvavo Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) organizuojamuose tyrimuose Programme for International Student Assessment (PISA) . Vykusiame testavime daugiausia dėmesio buvo skiriama skaitymo gebėjimams įvertinti. Šiame tyrime dalyvavo mokiniai, besimokantys lietuvių, rusų ir lenkų bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. Buvo tiriami 7–11 klasių 4537 mokinių pasiekimai iš 197 Lietuvos mokyklų. Be mokinių, tyrime dalyvavo ir 197 mokyklų direktoriai bei 4691 mokinių tėvai.

Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimų vidutiniai rezultatai tyrime yra 468 taškai. PISA tyrimo tarptautinis skaitymo gebėjimų rezultatų vidurkis yra 493 taškai. Taigi Lietuvos mokinių pasiekimai yra žemesni už tarptautinį vidurkį. (šaltinis: www.smm.lt).

Kitas tyrimas, atliktas tyrimų bendrovės Vilmorus. Juo buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos piliečių skaitymo įgūdžius bei įpročius. Atlikus tyrimo analizę, buvo suformuluotos tokios išvados:

  • ir suaugusiųjų, ir vaikų skaitymo gebėjimai prastėja;
  • daugiau nei pusė suaugusiųjų visiškai neskaito;
  • daugiau nei trečdalis vaikų (3–10 m.) visiškai neskaito;
  • suaugusieji vidutiniškai skaitymui skiria 17 minučių per dieną;
  • vaikai vidutiniškai skaitymui skiria 22 minutes per dieną;
  • suaugusieji daugiausia laiko skiria televizoriaus žiūrėjimui;
  • vaikai daugiausia laiko skiria televizoriau žiūrėjimui arba kompiuteriniams žaidimams;
  • tėvų skaitymo įpročiai formuoja ir vaikų įpročius – jei neskaito tėvai, neskaito ir vaikai;
  • 96 % tėvų teigia namuose vaikiškų knygų turintys, tačiau ketvirtadalis vaikų per pusmetį jų neperskaitė nė vienos;
  • aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo tėvų vaikai skaito dažniau.

Lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių vaikų ir paauglių skaitymo įgūdžius matyti, jog lietuvių vaikų skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžiai yra gan prasti. Kas penktas europietis ir kas ketvirtas lietuvis prastai suvokia skaitomą tekstą.

Lietuviai skiria kur kas mažiau laiko skaitymui nei kitų išsivysčiusių Europos šalių piliečiai. Lietuvoje per 6 metus skaitymui skiriamo laiko sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Aptarti nacionaliniai bei tarptautiniai tyrimai, rodantys lietuvių skaitymo įgūdžius bei įpročius, kelia nerimą ir skatina, pasitelkus naujas priemones, skaitymo įpročius pradėti ugdyti nuo mažų dienų.

Tyrimų bendrovės Vilmorus atlikto tyrimo išvadas derėtų vertinti atsakingai. Šis tyrimas patvirtina, jog skatinant skaitymą tėvų vaidmuo yra lemiamas: vaikų įpročiai formuojami šeimoje. Vaikai mėgdžioja tėvų elgesį, perima jų gyvenseną ir vertybes, mėgsta leisti laisvalaikį kartu (bendri žaidimai, skaitymas, piešimas ir kt.). Todėl, leidėjų nuomone, reikėtų projektuoti efektyvias Skaitymo skatinimo programos priemones ir kreipti jas į šeimos skaitymo įpročių ugdymą ir skaitymo populiarinimą šeimoje. Norint paskatinti vaikus skaityti, reikėtų sudaryti tokias sąlygas:

  1. padėti tėvams suformuoti vaikų įprotį skaityti;
  2. pagelbėti tėvams ugdant vaikų skaitymo įgūdžius;
  3. padėti tėvams paversti skaitymą vaikams maloniu užsiėmimu;
  4. kelti skaitymo prestižą visuomenėje.

Skaitymas – tiesiausias kelias, užtikrinantis vaiko gebėjimus siekti aukštesnio išsilavinimo bei susikurti geresnę ateitį. Tai patvirtina tokie faktai:

  • 5 % geriausiai besimokančių studentų skaito 144 daugiau nei 5 % blogiausiai besimokančių;
  • 25 % geriausiai besimokančių studentų skiria 59 % daugiau laiko skaitymui nei 25 % blogiausiai besimokančių.

Svarbu įvertinti ir faktą, kad skaitymas plečia žodyną: perskaitydamas vieną knygą studentas išmoksta 45 naujus žodžius. Be to, skaitymas lavina ir rašymo įgūdžius – sakinių kompleksiškumą bei struktūrą.

Comments are closed.